BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dukters palaidūnės sugrįžimas

Posted by davatka on 25 Rgs 2010

Tvarkydama savo kuklią namų bibliotekėlę atradau Jurgos Ivanauskaitės „Viršvalandžius”. Jau kelias savaites prieš tai vis iškildavo klausimas, kodėl Jurga gyvenimo kelio pabaigoje atsigręžė į, F.Nyčės žodžiais tariant, vienintelį tikrą krikščionį - Jėzų Kristų? Juk visi esame girdėję apie jos keliones į Himalajus pas budistų vienuolius ir įvairias kitas ezoterines patirtis. Ką gi ji suprato per tuos paskutinius gyvenimo mėnesius, kuriuos pati vadino „viršvalandžiais?

Pirmą kartą šią knygą skaičiau prieš dvejus metus, gulėdama ligoninėj po nesudėtingos operacijos. Skaičiau ir piktinausi: Kaip? Jurga? Kaip ji šitaip išdrįso?! Tuo metu išgyvenau maištingojo ateizmo laikotarpį. Visi tikintys (ypatingai katalikai) atrodė kaip kvailiai, tikintys prietarais ir pasakomis, patys baisiausi fanatikai ir veidmainiai, o aš pati mat gi laikiau savo teisuole ir doruole (su kitais elgiausi išties dorai ir sąžiningai, bet save naikinau pačiais įvairiausiais būdais). Taigi, ieškojau autoritetų tarp netikinčiųjų ar bent jau nekatalikų. Ivanauskaitės kūryba mane sužavėjo jau ankstyvoje paauglystėje. Visas tas paaugliškas maištas, autoritetų nepaisymas, kūrybingumas, depresyvumas ir svaiginimasis mane vežė. Jaučiausi ypatinga,. Tarytum Ivanauskaitės romanų pagrindinė herojė. O kur dar tos rytietiškų religijų priemaišos…

Ligoninėje “Viršvalandžių” neįveikiau.

Prieš kelias savaites pabaigusi F.Dostojevskio “Nusikaltimą ir bausmę” (Paskutinė romano scena, kai Raskolnikovas priima savo mylimosios tikėjimą, taip mane persmelkė, jog tą akimirką po ilgų dvejonių pajutau, kaip manyje pradeda skleistis meilės žiedas šalia esančiam žmogui ir visam supančiam pasauliui) ir prieš neriant į filosofijos ir psichologijos gelmes (ant stalo rikiuojasi Maslow, Fromm’as ir kiti), nutariau dar kartą perskaityti Ivanauskaitės “Viršvalandžius”.

Pasiryžau sužinoti atsakymą į mane kankinusi klausimą, kodėl Ivanauskaitė mirties akivaizdoje pasirinko Kristų. Dievo malonių priėmimas lėmė, kad šįkart skaičiau jau visai kitomis akimis ir turėdama kitokią patirtį. Jau nebesipriešinau pasauliui ir neneigiau jo prasmingumo, nebeieškojau kaltų aplinkui, atvirkščiai, kuo toliau, tuo prasmingesnė atrodė kiekviena detalė, kiekvienas mažmožis. Taigi, panorau sužinoti, ką jautė ir išgyveno žmogus, paliekantis šį pasaulį.

Knygoje Jurga įvardino save kaip “dukterį palaidūnę”. Visi turbūt žinote “Sūnaus palaidūno” palyginimą. Mes turbūt visi vienokiame ar kitokiame gyvenimo etape būname sūnūs (ar dukros) palaidūnai, manome, kad mes geriausiai žinome kaip gyventi, paniekiname tėvų (Tėvo) namus, iššvaistome mums duotą turtą, jaučiamės teisuoliais, kol galiausiai liekame prie suskilusios geldos. Ir bijome grįžti. Bijome, kad mūsų nebepriims, pasmerks todėl kai kurie renkamės neigimą, o kartais geriau ir mirtį. Mes per primityviai suvokiame pragarą, kuris, anot C.Lewis, visai nėra kankinimų vieta, kaip buvo mėgstama vaizduoti viduramžių krikščioniškame mene. Kai mes renkamės mirtį vietoj gyvenimo,mes pasirenkame galutinį susinaikinimą, tad pragaras yra tiesiog nebuvimas. Mums labai sunku patikėti, kad me esame mylimi ir laukiami, mus duodami tūkstančiai progų, suteikiama galybė malonių, bet mes jų nepriimame. Tai ne Dievas mūsų nepriima, o mes nuo jo slapstomės.

“Apie žmogaus gelmes per keturis ligos mėnesius sužinojau daugiau, nei per visą gyvenimą išspaudžiau iš storiausių romanų ar psichologijos vadovėlių. Tiek jėgų, minčių, laiko, himnų ir odžių skyrus savinaikai, pagaliau renkuosi gyvenimą.” J.Ivanauskaitė

p.s. šį tekstą pradėjau rašyti prieš metus.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Comments

6 Responses to “Dukters palaidūnės sugrįžimas”

  1. Mintys on Rugsėjis 25th, 2010 21:34

    Man patiko… Jurga,kol kas iki galo neatrastas musu perlas…

  2. davatka on Rugsėjis 26th, 2010 07:49

    :)

  3. Kaukas on Rugsėjis 27th, 2010 07:36

    Jurga Ivanauskaitė man paliko gyvenime besiblaškančio žmogaus įspūdį. Tiesa, rašyti ji mokėjo. Manau, kad krikščionybė yra tik poaibis rytų filosofijos. Kur čia gali sugrįžti? Bet jeigu pats nežinai, ko ieškai, tai taip ir gaunasi.

  4. Crabas_kanibalas on Spalis 2nd, 2010 16:18

    Reikės gal kada prisiverst ir perskaityt nors vieną jos knygą :)

  5. davatka on Spalis 3rd, 2010 11:11

    Crabai, bandyk tada Ivanauskaitės “Placebas”. Nors aš asmeniškai abejoju, kad vyrai jos kūryba labai susidomėtų :)) Ji labiau orientuota į paaugliškus ieškojimus.

  6. Amour et voyance on Vasaris 11th, 2014 16:09

    voyance gratuite en ligne ile de franceConsulter ce superbe site web : voyance

Leave a Reply




  • Inesa: Aš turiu baimę ir ji mane slegia jau daug metų bijau susirgt...
  • 3412: Aš turiu tokią baimę vorams. Tik pamatau vorą ir mane nukrat...
  • Drabuziu kabyklos: Gerai pastebeta apie marskinius...
  • Hematologas: Dr. Harpritas Singh Hira yra parašęs knygą: "Kaip įveikti ba...
  • Amour et voyance: voyance gratuite en ligne ile de franceConsulter ce superbe ...