BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Priklausomybė nuo naujienų

Posted by davatka on 30 Rgs 2014

Prisiminiau šį seną gerą blogą. Nepasakosiu, kas per tuos metus įvyko, o tiesiog tęsiu lyg niekur nieko. Taigi šiandien nusprendžiau, kad reikia pradėti kovą su priklausomybe nuo naujienų, facebook ir betikslio naršymo. Viskas prasidėjo nuo ytampos Ukrainoje ir taip jau laiko mane įtraukę beveik metus. Belaukiant naujos info apie karą tame tarpe paskaitinėju pletkus iš žvaigždžių gyvenimo arba kas baisiausia - kokius nors 10 punktu apie ką nors. Tik deja lietuviška žiniasklaida nė mur mur apie priklausomybę nuo naujienų. Taigi nusprendžiau 30 dienų pagyventi be naujienų ir facebook. Gal vakaro žinias dar per TV retkarčiais paveizėsiu.

Rodyk draugams

Comments Off

Tramdomieji marškiniai

Posted by davatka on 09 Rgp 2011

Sekmadienį mūsų parapijos Bažnyčioje pastebėjau Mantą Adomėną ir apsivogusią buvusią seimo kasininkę. Pirma mintis, šovusi į galvą, ką čia tokie žmonės, kurių dorumu galima suabejoti, veikia, ko jiems čia reikia?

Tačiau greitai atėjo nusiraminimas ir tarsi kažkas pakuždėjo, o tu įsivaizduok, kokie jie būtų, jeigu iš vis bažnyčios nelankytų. Bažnyčia kaip tramdomieji marškiniai :) (more…)

Rodyk draugams

3 Comments »

Apie ateivius

Posted by davatka on 30 Lie 2011

Prieš kelis dešimtmečius (o gal ir šimtmečius ar tūkstantmečius) žmonės svajojo apie keliones į mėnulį, robotus padejėjus, naujo tobulo žmogaus sukūrimą. Nesu mokslinės fantastikos mėgėja ar juo labiau žinovė, tiesiog mintyse išnyra keletas anksčiau matytų fantastinių filmų apie ateivius. Ir pažvelgus į spartų mokslo be jokių tabu vystymąsi, supranti, kad nieko nebėra neįmanoma.
Visai neseniai teko skaityti keletą straipsnių apie Vakarų pasaulio užmojus ištrinti lyčių skirtumus. Nori nenori, susimąstai, gerai tai ar blogai, kur mus nuves visokios „gender loops” tipo programos (berniukai bus verčiami šlapintis atsisėdę, ar mergaitės atsistojusios?). Ar mes po kelių dešimtmečių dar turėsime tėvą ir motiną, o gal tik gimdytoją nr.1 ir gimdytoją nr.2, o gal ir gimdytoją nr.3, o gal jau nė vienas nebus reikalingas, augsime kokiuose nors inkubatoriuose, nes gyvenimas šeimoje bus laikomas traumuojančiu.
Taigi, prisiminkime, kokius ateivius iš kitų planetų mes matome komedijinio žanro filmuose? Ateivis dažniausiai yra belytis, atkeliaudamas į Žemę, be abejo prisiima kokio nors žmogaus kūną, apie savo planetos gyvenimą pasakoja, kad maitintis jiems beveik nereikia, ir vaikų jie negimdo, vaikai gaminami mėgintuvėliuose. Ar nieko neprimena?
Ko ieško ateiviai Žemėje? Dažniausiai atvyksta smalsiai patyrinėti „primityvių padarų” - žmonių. Tačiau ilgėliau pabuvę jau nebenori grįžti į savo planetas, jiems patinka žemiškas gyvenimas, pilnas nenuspėjamų dalykų, džiaugsmų ir rūpesčių, jie nori tapti žmonėmis , būti vyru arba moterimi, turėti šeimą ir gyventi tarp žmonių.
Galbūt ir mes jau pamažu tampame tais ateiviais, bastysimės po galaktikas ieškodami prarastosios Žemės ir savo primityvių žmogiškų šaknų.

Rodyk draugams

3 Comments »

apie grožį

Posted by davatka on 23 Lie 2011

Įsikėlėm į naują didesnį ofisą. Viena bendradarvė pareiškė, jog jai geriau jau apleistam rūsyj dirbti bele kad didesnę algą mokėtų. Suprask, galvoja, jog ofisas yra jos atlyginimo sąskaita, nors tas ofisas galbūt yra darbdavio naujo automobilio ar komfortiško gyvenimo sąskaita. Bet ne apie tai aš čia. Apie grožį.

Atėjo toks laikas, kai mintys pasiutusiu greičiu pradėjo suktis apie nuosavą sodybą, o vaizduotėje nuolat keičiasi įvairūs tos sodybos paveikslai. Norisi, kad mane suptų gražios žalios pievos, ilgamečiai medžiai, gėlynai, bitės, besiganantys gyvulėliai, tvenkiniai su žuvimis ir tilteliais. Akys pradėjo trokšti to pirmapradžio grožio. Rojaus ilgesys.

Vienas iš civilizacijos požymių yra kultūra. Tik pagalvokit, kokie įspūdingi statiniai ar meno dirbiniai buvo kuriami senosiose civilizacijose ar viduramžiais! Šiuolaikinio žmogaus akys panašu krypsta nebe į dangų, o žemyn, žavimasi mirties kultūra, o ne gyvybės ir gyvenimo.

sakoma, kad alkanam grožis nerūpi. Netiesa. Tiesiog vertybės kitokios pas žmones. Vieni turimus išteklius nukreipia į grožio kūrimą (koks puikus pavyzdys yra architektas Gaudi!). Kiti tuo tarpu galvoja vien apie save, kai paskutinius pinigus išleidžia ant naujausio mobilaus telefono, arba šmutkių. Gal taip bandoma užpildyti vidinę tuštumą?

Rodyk draugams

1 Comment »

Išvysti Jėzų…

Posted by davatka on 30 Bal 2011

buvau nuogas ­ mane aprengėte,
ligonis ­ mane aplankėte,
kalinys ­ atėjote pas mane.
(Mt 25:36
)

Šiandien pirmą kartą šiais metais myniau dviratį “Europos taku” palei Nerį. Beveik visa pakrantė, kur tik žmogus gali užklysti, nusėsta įsimylėjelių, liaudis juos vadina bomžais. Taip sunku juose išvysti Jėzų.

“Darom akcijos” nelikę nė pėdsako…

Rodyk draugams

6 Comments »

Maisto banko akcija

Posted by davatka on 06 Bal 2011

Šį savaitgalį (balandžio 8-9d) vyks Maisto banko akcija. Kiekvienais metais stengiuosi prisidėti prie akcijos nupirkdama prekybos centre maisto. Paprastai prekybos centre pasiimu vežimėlį ir viena jo pusę kraunu produktus savo reikmėms, o į kitą akcijai: visokias pigiausias kruopas, makaronus, higienos prekes ir t.t. Esu girdėjusi, kad kiti nuperka ir tortų, ir brangių paštetu. Tokie pirkiniai man keldavo skepsį. Visada vadovavausi tuo požiūriu, jog geriau nupirkti pigesnių produktų, bet didesnį jų kiekį. Be to, juk yra tikimybė, kad prabangesnes prekes gali pasiimti maisto skirstytojai, o pigesni produktai tai jau tikrai pasieks adresatą.

Prieš kelias savaites kažkur skaičiau rašinį, kurio turinys maždaug toks: stebina, kai ponios per “Maisto banko” akcijas į vieną krepšelio pusę deda prabangius paštetus, o į kitą pigiausius konservus. Straipnis buvo apie tai, kad rūšiuojame žmones.

Prieš šiųmetinę akciją turėsiu sau atsakyti, ko reikia žmonėms: ar daug ir pigiai, ar mažai, bet kokybiškai. Juk kai pagalvoji, kartais žmonės reikia visai nedaug, tik šilto prisilietimo, padrąsinimo ar tiesiog buvimo šalia.

Nelikim abejingi.

Rodyk draugams

2 Comments »

Prašykite ir gausite

Posted by davatka on 06 Bal 2011

Seniai ir berašiau ką nors šiame tinklaraštyje. Labai daug dirbu pastaruoju metu, namo grįžtu nusikalus, retai kada beatrandu laiko geros knygos skaitymui. Skaitytinų knygų sąrašas vis ilgėja ir ilgėja. Deja tokia yra kaina to prašymo, su kuriuo važiavau į Jeruzalę! Pasistengsiu pasitaisyti.

Praėjo beveik vieneri metai ir galiu paliudyti, jog Evangelijos eilutės pasitvirtina: „Prašykite, ir gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma”.

Kitą mėnesį ruošiuosi į antrąją savo piligriminę kelionę, šįkart - Šv.Jokūbo keliu.

Rodyk draugams

2 Comments »

Vittorio Messori. Hipotezės apie Jėzų.

Posted by davatka on 27 Gru 2010

“Mokyti žmonės apie Jėzų nekalba”. V.Messori


Po garsiojo D.Browno “Da Vinčio kodo”, neva demaskuojančio visą krikščionių bažnyčią, bene visi knygynai užversti įvairiomis abejotinos vertės knygomis a la sąmokslo teorijomis apie Jėzų Kristų ir jo gyvenimą. Daugumoje jų Jėzus vaizduojamas kaip eilinis žmogus, maištininkas, kai kur net vedęs vyras, subūręs apie save būrį kvailelių.

Šįkart į rankas pakliuvo 1997 metais “Katalikų pasaulio leidinių” išversta Vatikano žurnalisto Vittorio Messori knyga “Hipotezės apie Jėzų”. Pagrindiniai knygoje nagrinėjami klausimai, ar Jėzus iš tikrųjų gyveno, ar tai tėra mitas, ar jis iš tikrųjų buvo Dievo sūnus, ar tik paprastas žmogelis.

Pirmiausia autorius labai aiškiai atskiria judaizmą nuo visų kitų religijų ir pagrįstai kelia klausimą, kaip galėjo atsitikti, kad kai visur buvo garbinama gausybė dievų, kurie knibžda kiekviename gamtos lopinėlyje, Artimųjų Rytų klajoklių gentys, garbina vieną vienintelį Dievą ir dargi turi labai griežtą įstatymą šiukštu nesimelsti jokiems gamtos reiškiniams, nes viskas yra sukurta vienintelio Dievo? Krikščionybė yra judaizmo tasa, Senojo testament pranašysčių apie Mesiją ir Dievo Karalystę išsipildymas, tačiau islamas, kaip paskutinioji didžiausia monoteistinė religija, autoriaus griežtai atmetama.

Knygoje nemažai dėmesio skiriama Senojo Testamento analizei, parodomas kontekstas, kokie papročiai ir įvairių dalykų supratimas vyravo šalia izraelitų gyvenusiose pagoniškose bendruomenėse. Pavyzdžiui, Jėzaus mokymas, kurį šiuolaikinis Vakarų pasaulis laiko “bendražmogiškomis vertybėmis”, to laiko judaizmui ir juo labiau pagonybei buvo visiškai nepriimtini.

Jėzaus problemai autorius siūlo tris galimus sprendimus: kritinis, mitinis ir tikėjimo. Kritinis sprendimas laiko Jėzų istoriniu asmeniu, bet ne Dievo sūnumi, o paprastu žmogumi, kuris žydų bendruomenės buvo sudievintas. Mitinis sprendimas neigia Jėzaus istoriškumo bei laikosi nuomonės, jog Jėzus tėra mitinis personažas. Ir trečiasis sprendimas - tikėjimo, kai neįtkina pirmojo ir antrojo argumentai, nes gausu juos paneigiančių faktų ar išmąstymų.

Gaila, jog knyga parašyta 1976 metais, nes per 35 metus atsirado turbūt gerokai daugiau įvairių archeologinių atradimų, liudijančių Jėzaus istoriškumą. Pasitikėjimą autoriumi kelia tas faktas, jog trumpai užsiminęs apie Turino drobulę (pavaizduota knygos viršelyje), nepadėjo jos į faktinių įrodymų lentyną (kur kas vėliau mokslininkų buvo patvirtinta, kad Turino drobulė yra falsifikatas).

Knyga iš tiesų labai įdomi. Šiuo metu kaip tik pusiau savarankiškai studijuoju Senąjį Testamentą, todėl mano žinias tik papildė, taip pat daugeliui netikėtai pažvelgiama į Naująjį Testamentą (ateistinės propagandas retorikoje kai kurių dalykų dar nebuvu girdėjusi). Rekomenduoju davatkoms, tikintiesiems, ateistams, agnostikams ir visiems, kurie nori žvelgti giliau, o puikus autoriaus stilius įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos.

Rodyk draugams

5 Comments »

Dr.Susan M.Stanford-Rue “Ar verksiu rytoj? Poabortinės traumas gydymas.”

Posted by davatka on 11 Gru 2010

Jn 8, 1-11 Jėzus atsakė: “Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk”.

Kurį laiką svarsčiau, ar verta įsigyti ir perskaityti šią knygą, nes man asmeniškai aborto problema nėra aktuali. Tačiau vedina smalsumo panorau akies krašteliu žvilgtelėti, ką jaučia abortą pasidariusi moteris, kaip išgyvenama netektis ir kokie išgijimo būdai siūlomi, juolab kad pasichoterapija man nėra svetimas dalykas.

Psichologijos konsultantė Susan Stanford knygoje pasakoja savo gyvenimo istoriją. Pasakojimą galima suskirstyti į tris dalis: autorės asmeninė gyvenimo istorija iki aborto, gyvenimo istorija po aborto ir vidinio išgijimo kelias. Atskleidžiamos pagrindinės priežastys, lėmusios tokį moters pasirinkimą, skaudi asmeninė drama.

“Procedūra” - taip klinikose vadinamas ir tokiu būdų nuasmeninamas, supaprastinamas, padaromas priimtinu vaisiaus nužudymo aktas. Po tokios “procedūros” daugelis moterų patiria poabortinį sindromą: užplūdusį tuštumos ir beprasmybės jausmą, suicidines mintis, savęs nuvertinimą ir paniekinimą. Knygoje autorė pateikia savo gydymo metodiką, kaip šią traumą įveikti tikėjimo pagalba, sugebėti atleisti sau ir iš naujo pradėti gyvenimą

“Jėzaus gydymas teikia vidinę ramybę ir laimę, pranokstančią bet kokio žmogiško supratimo ribas. Niekad ir jokie šio pasaulio turtai, pinigai ar šlovė negalės suteikti tokios ramybės ir lengvumo, kokius mūsų širdims gali suteikti asmeninis ryšys su Jėzumi.”

Knyga pasirodė įtikinanti. Kadangi apie tokias asmenines patirtis mūsų visuomenėje nepriimtina kalbėti, daugelis moterų yra priverstos laikyti tai giliai savyje, gyvendamos su vidiniu skausmu, nežinodamos, kur kreiptis pagalbos, netikėdamos, kad joms gali būti atleista. Manau, knyga yra reikalinga ir tikrai labai rekomenduočiau kenčiančioms moterims.

Rodyk draugams

4 Comments »

Apie Juozapo portretą

Posted by davatka on 11 Gru 2010

Pradėsiu nuo to, kad nemėgstu rašyti ir kalbėti apie knygas, kurių nesu skaičiusi. Šįkart padarysiu išimtį - trumpą pastebėjimą.

Sudomino straipsnio antraštė Romano „Evangelija pagal Jėzų Kristų” autorius J.Saramago: „Knyga pašiaušia plaukus, nes joje surašyti Bažnyčiai sunkiai suvokiami dalykai”. Jame esančiame interviu su knygos autoriumi, mano nuomone, yra padaryta tokia grubi klaida, kad praėjo bet koks noras perskaityti pačią knygą.

Citata: “Anot vienos iš evangelijų, Juozapui sapnuose apsireiškė Viešpaties angelas ir liepė jam bėgti su kūdikėliu ir kūdikėlio motina. Tai pabėgimo iš Egipto scena, kai Erodas pasiuntė kareivius nužudyti visus mažesnius nei trejų metų berniukus. Mane nustebino tai, apie ką anksčiau nebuvau pagalvojęs. Juozapas nieko nedarė tada, kai visi nepaliaujamai beldėsi į kaimynų duris norėdami įspėti, kad šie paslėptų savo vaikus. Pagal išlikusius įrašus, tame kaime buvo nužudyti 25 vaikai. Stebėtina, kad Juozapui neateina į galvą įspėti kaimynų, ir jis nusprendžia sprukti su kūdikiu.”

O dabar originali citata iš Biblijos:

Mt2,13 Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti”.

Mt2,16 Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apvylė, baisiai įniršo ir, pasiuntęs [kareivius], išžudė Betliejuje ir jo apylinkėje visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių.

Iš šių citatų matyti, kad:

1. Juozapas bėgo ne iš Egipto, o į Egiptą;

2. Kas tie visi, kurie beldėsi į kaimynų duris? Evangelijoje apie tai iš vis neužsimenama. Ir turint omeny, kad tie laikai visgi buvo ne dabartinis informacijos amžius, kažin, ar žinios apie Erodo ketinimus galėjo atsklisi iki Betliejaus.

3. Iš kur autorius traukia nužudytus būtent 25 vaikus? Jokių istorinių duomenų apie kūdikių žudynes iš vis nėra.

4. Autorių stebina, kad Juozapas neįspėja kaimynų. Ir apie ką gi jis turi juos įspėti? Apie tai, kad jam prisisapavo angelas, liepęs jam bėgti su savo vaiku į Egiptą, nes Erodas nori nužudyti JO kūdikį? Vidurį nakties? Kokiu tikslu? Kad kaimynai apgintų JO kūdikį?

Kaip suprantu, iš šių klaidingų (neaišku sąmoningai ar ne, nes autorius giriasi skaitęs evangelijas) vertinimų, formuojasi visas minėtas romanas, apie tariamą Juozapo kaltę ir kaltės perdavimą sūnui Jėzui. Manau, kad knygą apie Jėzų kaip paprastą žmogų su žmogiškom bėdom ir žmogiškais jausmais galima konstruoti visiškai kitaip ir kūrinys nuo to tik taptų brandesnis. Dabar gi tai tėra panašu į įprastus ateisto kliedesius, kurie, mano manymu, nepuošia Nobelio premijos laureato. Amžiną jam atilsį.

Rodyk draugams

7 Comments »

  • 3412: Aš turiu tokią baimę vorams. Tik pamatau vorą ir mane nukrat...
  • Drabuziu kabyklos: Gerai pastebeta apie marskinius...
  • Hematologas: Dr. Harpritas Singh Hira yra parašęs knygą: "Kaip įveikti ba...
  • Amour et voyance: voyance gratuite en ligne ile de franceConsulter ce superbe ...
  • maja: Aš ir turiu baime kada pažiuriu siaubo filma man nebesinori ...